skenduonis

skenduonìs, -ė̃ smob. (3^b) K, KI408, BŽ591, DŽ, OGLII129, skenduõnis, -ė (2) Š, NdŽ, K.Būg(Tlž), J.Jabl, skenduonỹs, -ė̃ (3^b) žr. skenduolis: 1. Šliaužte prišliaužė prie vos gyvo skenduonies Vaižg. Tuokart skenduonių dūšios ilsis ant nendrių, kurios nuog velėjimo nudrimba vandenin VoL247. Jei skenduonys iš labai šalto vandens ištrauktas, tai jis iš pradžios tikt labai miernai tur būt atšildomas prš. | Motka jos neapkentė, kad prasta, kad kokia skenduõnė Ūd. | prk.: Juo daugiau dėdė Titas kalbėjo, juo nabagams vargo skenduonims aiškėjo Valerą patį tą esant vežėją Vaižg. ║ Skenduonį, varvantį vandeniu, parvedė namo A.Vencl. 2. Ant skenduonių stavarių, styrinčių iš vėsių girios upelių, tupi mėlyni žuvininkėliai rš.